Šio vakaro dirigentas – prancūzų pedagogas, muzikologas, muzikinių transliacijų prodiuseris, dirigentas Alain’as Paris, vadinamas „nenuilstančiu muzikos propaguotoju, nepaisančiu sienų ir disciplinų ribų“, dirigavęs septyniasdešimčiai orkestrų trisdešimtyje šalių, keturiuose žemynuose. Kaip kviestinis dirigentas, maestro dirbo bene su visais svarbiausiais Prancūzijos simfoniniais kolektyvais, buvo kviečiamas į Šveicariją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Vengriją, Estiją, Suomiją, Portugaliją, Rumuniją. Bendradarbiavo su Bilkento, Georgo Enescu vardo Bukarešto filharmonijos, Atėnų, Libano, Kairo simfoniniais orkestrais, Sankt Peterburgo kapela, Buenos airių, Kanų, Singapūro, Guandžou, Katovicų, Budapešto, Lugano, Bankoko, Macao, Šanhajaus, Istambulo ir Meksiko kolektyvais. Alain’as Paris ypač vertinamas dėl gilaus prancūziškojo repertuaro išmanymo, jo žiniomis džiaugiasi nuolat rengiamų meistriškumo kursų lankytojai, dirigentas dažnai kviečiamas būti tarptautinių konkursų komisijų nariu.

Koncerto solistas pianistas Motiejus Bazaras melomanams jau žinomas dėl įvairiapusiškų muzikinių interesų ir įvairios veiklos, dažnai pastebimas ne tik akademiniuose koncertuose, bet ir džiazo ar elektroninės muzikos vakaruose. M. Bazaras studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) ir Hamburgo aukštojoje muzikos mokykloje. 2018 m. LMTA jis apsigynė menų daktaro laipsnį. M. Bazaro profesiniai pasiekimai įvertinti daugiau nei 20-yje tarptautinių konkursų. Pianistas turi nemažai grojimo su orkestrais patirties. Tarp jo scenos partnerių – Kauno, Lietuvos, Talino kameriniai orkestrai, Lietuvos nacionalinis ir valstybinis simfoniniai orkestrai, Latvijos nacionalinis bei Plovdivo (Bulgarija) simfoniniai orkestrai. Pasižymintis reiklumu sau, puikiu instrumento valdymu, stiliaus ir scenos partnerių supratimu, pianistas noriai kviečiamas groti su įvairių muzikinių krypčių kolektyvais. Aistra džiazui, rokui ir kitiems muzikos stiliams jį skatina rinktis universalaus atlikėjo kelią. Motiejus yra atviras naujoms muzikinėms idėjoms, domisi skirtingais stiliais ir gilinasi į juos.

Publika šį vakarą išgirs retai atliekamą žymiausią XIX a. kompozitoriaus Césaro Francko kūrinį simfoniniam orkestrui – Simfoniją d-moll, kuri pripažįstama vertingiausiu kūrėjo darbu, taip pat vieno nuostabiausių muzikos talentų Camille Saint-Saens spalvingą simfoninę poemą „Mirties šokis“ bei išdaigišką ir saulėtą Maurice’o Ravelio Fortepijoninį koncertą, apie kurį pats kompozitorius yra pasakęs, kad koncertas nebūtinai turi pretenduoti į neapsakomą gelmę ir dramatizmą, jis gali būti linksmas ir žėrintis. Kurdamas šį opusą autorius net norėjo jį pavadinti divertismentu, bet paskui apsigalvojo. Jame svarbiausia – veržlus judėjimas, ritmas, gyvybė.