Birželio 18 dieną prasidėsiantis XIX-asis Tytuvėnų vasaros festivalis kvies klausytojus į atidarymo koncertą Kelmės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje skirtą vienam žymiausių Lietuvos kompozitorių, Nacionalinės premijos lauretui, pedagogui- Broniui Kutavičiui, atminti. Kauno miesto simfoninis orkestras kartu su Kauno valstybiniu choro atliks ,,kultūrinės archeologijos“ ir ,,pagoniškojo minimalizmo“ du lietuvių muzikoje puoselėtojo B. Kutavičiaus kūrinius: 1978 metais kartu su poetu Sigitu Geda (1943- 2008) sukurtą ir iki šiol laikomą vienu reikšmingiausių ir ryškiausių Lietuvos muzikos kūrinių- oratoriją ,,Paskutinės pagonių apeigos“ ir simfoniją-oratoriją ,,Epitafija praeinančiam laikui“. Simfonija-oratorija buvo kuriama dviem etapais: 1973 m. parašytos pirmosios dvi dalys, 1998 m. jos ištaisytos ir parašytos dar dvi Sigito Gedos tekstais. Šis įstabus kūrinys apdainuoja keturis reikšmingiausius Vilniaus istorijos momentus: 1323 m. – Gedimino laiške Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, 1579 m. – įkurtas Vilniaus universitetas, 1832 m. – kankiniai pasiaukojo už Lietuvos laisvę ir 1989 m. – atšventinta Vilniaus Katedra.

Pasak muzikologės Alinos Ramanauskienės Bronius Kutavičius- mūsų muzikos lyderis. Lietuviškojo minimalizmo pradininkas, siejęs praeitį su dabartimi. Gyvenęs ir kūręs drauge su O. Balakausku, F. Bajoru- ryškiausiais XX a. 7-8-ojo dešimtmečių muzikinės kultūros lyderiais- visgi būtent Kutavičius ypač išsiskyrė kūrybos savitumu. Bene pirmasis panaudojo aleatoriką savo muzikoje, taip pat sonoristiką. Labai įdomiai traktavo chorą- ne kaip statišką sambūrį, bet dinamišą kolektyvą, nuolat judantį erdvėje. Kutavičiaus ypatingas talentas paprastai sukurti atskiras chorines partijas, kurioms susijungus į visumą girdime magišką skambesį, kuris tarsi nutiesia tilstus į paslaptingą praeitį, kuri autoriui nepaprastai brangi kaip ir nebūtin išėjusios baltų gentys.