Anot šios apžvalgos autoriaus Dirk Schauß, lyriškojo tenoro Liparito Avetisyano balsas pasižymi elegancija, intymumu, kilnumu. Jo tembras spinduliuoja nuoširdumu ir švelnumu, muzikos pojūtis ir išraiška, rodo kad atlikėjas turi ryškią meninę viziją ir puikią atlikimo techniką. Taip būtų galima apibūdinti šiomis dienomis garsiausiuose operos teatruose ir didžiosiose koncertų salėse pasirodantį armėnų tenorą Liparitą Avetisyaną.
Savo naujausiame albume „BELOVED ARIAS“, įrašytame kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Constantino Orbeliano, L. Avetisyanas demonstruoja brandą ir išskirtinį repertuaro pojūtį. Pasirinkti kūriniai nepalieka abejonių. Albume skamba Nemorino, Edgardo, Alfredo, Mantujos hercogo, Rodolfo, Fausto, Lenskio ir kitų personažų arijos. Tačiau tai ne vien garsiausios arijos, tai charakterių ir jausmų paveikslas, kurį dainuodamas sukuria šis neįtikėtinai talentingas atlikėjas.
Jau nuo pirmos natos atsiskleidžia šio solisto didžiulė jėga: vokalas liejasi natūraliai ir švelniai. Jo meistriškumas ypač atsiskleidžia Mantujos kunigaikščio arijoje „La donna è mobile“ iš G. Verdžio operos „Rigoletas“, kurioje Liparitas sukuria lengvumu pasižymintį darnumą neužgoždamas jos autentiškumo. Kita vertus, arijoje „Che gelida manina“ iš G. Puccinio operos „Bohema“, jis įkvepia Rodolfui gyvybės – kiekvienas niuansas, kiekvienas įkvėpavimas, kiekvienas vokalinis atspalvis yra tobulas. Šis atlikėjas puikiai įvaldęs kerinčiu lengvumu pasižymintį aukštų natų atlikimą.
Constantinas Orbelianas šiame įraše dar kartą įrodo, kad yra į solistus bei orkestrus įsiklausantis dirigentas. Jo diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras groja skaidriai, santūriai, ir spalvingai. Juntama, vykstančio lygiaverčio dialogo harmonija – meistriškai suderintas solisto ir orkestro balansas. Kalbant apie albumą iš techninės pusės, drąsiai galima teigti, kad bendras skambesys ypač natūralus. Pats įrašas nebuvo techniškai per daug koreguotas, jokia korekcija nesugadina malonios klausymo patirties. Įrašas skamba taip, lyg sėdėtumėte trečioje ar ketvirtoje salės eilėje.
Liparitas Avetisyanas taip pat puikiai išmano prancūziškos klasikinės muzikos stilių – Fausto arijoje „Quel trouble inconnu“ iš Ch. Gounod operos „Faustas“ jis užtikrintai atlieka aukštas natas bei atskleidžia šiam personažui būdingą aistrą, kuri patraukia klausytojo dėmesį. Tai, kad L. Avetisyanas operos scenoje jaučiasi kaip namie, akivaizdu iš jo muzikinės interpretacijos kruopštumo. Šiuose įrašuose niekas nepaliekama atsitiktinumui, kiekviena frazė yra gerai apgalvota.
Atsižvelgiant į šias tenoro savybes, nestebina, kad Liparitas gali pasigirti aukščiausio lygio tarptautine karjera – pasirodymais Londono muzikiniame teatre, Vienos valstybinėje operoje, Paryžiaus operos ir baleto teatre bei Berlyno filharmonijoje. Šis įrašas ne tik parodo jo meistriškumą, bet ir leidžia pažvelgti į ateitį: norėtųsi išgirsti tenorą vaidmenyse, kurie jam būtų tam tikras iššūkis.
Šis pirmasis solinis tenoro albumas pristato jį, kaip jaunąjį talentą, kuris nusiteikęs tapti vienu iš ryškiausių savo kartos lyrinių tenorų. Liparito Avetisyano atlikimas išsiskiria jausmingumu, stiliaus pajautimu ir turinio atskleidimu, o Constantino Orbeliano dėka ši muzikinė harmonija atsispindi subtiliame garsų peizaže.