KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

Vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV)

Vadovas Algimantas Treikauskas

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

Solistai

VILIJA MIKŠTAITĖ (mecosopranas)

INDRĖ JURGELEVIČIŪTĖ (vokalas)

Dirigentas

PETRAS BINGELIS

Karl Jenkins – „Stabat Mater“

Lapkričio 29-osios vakarą Kauno filharmonijos salėje skambės išskirtinis, itin įspūdingas kūrinys – tai iš Velso kilusio britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso opusas „Stabat Mater“. Karlas Jenkinsas – kompozitorius ir dirigentas, už nuopelnus apdovanotas Britų imperijos ordinu. Muzikinę karjerą jis pradėjo kaip obojininkas, džiazo ir džiazroko atlikėjas bei muzikos reklamai kūrėjas, vėliau su pasisekimu pristatęs įvairių muzikos stilių samplaikos (angl. crossover) projektą „Adiemus“, išgarsėjo kaip akademinės muzikos kompozitorius. Bene žinomiausias šio kompozitoriaus kūrinys „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ (angl. The Armed Man: A Mass for Peace) jau ne kartą skambėjo ir Lietuvoje.

Karlo Jenkinso „Stabat Mater“ sukurta 2008 m. Šį kūrinį inspiravo iš XIII a. atkeliavusi katalikų sekvencija. Kaip ir daugelyje ankstesniojo Karlo Jenkinso kūrybos periodo kūrinių, šiame opuse susiduria dvi muzikinės tradicijos: vakarietiškoji akademinė muzika ir etniniai instrumentai bei vokalas, atstovaujantys viduriniųjų rytų muzikos pasaulį.

Dvidešimties trieilių stulpelių sekvencija „Stabat Mater“ atpasakoja Jėzaus motinos Marijos kančias, regint nukryžiuotą sūnų. Muziką šiai maldai yra sukūrę daug kompozitorių, bet Karlo Jenkinso darbas – bene labiausiai išplėtota šio kūrinio versija, sudaryta iš dvylikos dalių. Šešios kūrinio dalys dainuojamos lotynų kalba, jose skamba originalus sekvencijos tekstas. Antroji kūrinio dalis „Incantation“ dainuojama senąja arabų kalba, ketvirtoji dalis „Lament“ – anglų kalba, pagal kompozitoriaus žmonos Carol Barrat eiles, šeštoji dalis „Now my life is only weeping“, sukurta pagal XIII a. persų poeto Rumi eiles, atliekama dviem kalbomis – anglų ir aramėjų, septintojoje dalyje „And the Mother did weep“ paraleliai skamba anglų, hebrajų, lotynų, aramėjų ir graikų kalbos. Dešimtoji dalis „Ave verum“ nors ir dainuojama lotyniškai, bet jos tekstas nepriklauso „Stabat Mater“ maldai. Greta orkestro skambantis armėnų tautinis instrumentas „duduk“ sustiprina rytietišką muzikos koloritą, tam pasitarnauja ir originaliai išnaudojami rytų šalių kilmės mušamieji instrumentai: džembes primenantys arabiški būgnai „doholla“ ir „darabuca“, rėminis senovės persų būgnas dafas ir arabiškas tamburinas „riq“.
Šį įspūdingą kūrinį atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, kūrybinės veiklos 50-metį šiais metais minintis Kauno valstybinis choras, diriguojant ilgamečiam choro vadovui ir įkūrėjui, maestro Petrui Bingeliui, o solo partijas atliks jaunosios kartos operos solistė, kurianti vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, mecosopranas Vilija Mikštaitė, turinti  labai ypatingą balso charakteristiką, savo dainavimu sužibėjusi ir užsienyje, ir universali muzikantė, Roterdamo konservatorijoje klasikinės indų muzikos paslaptis studijavusi, įvairiuose projektuose atliekanti džiazo, etninę, akademinę ir populiariąją muziką dainininkė Indrė Jurgelevičiūtė.

Organizatorių inf.

Projektą finansuoja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija